Švietėjiškos veiklos, įskaitant visų lygių – nuo darželio iki universiteto, mokyklas, turi moralinę pareigą mokyti tik laisvą programinę įrangą.

Visi kompiuterių naudotojai turi reikalauti laisvos programinės įrangos: ji naudotojams suteikia laisvę kontroliuoti jų pačių kompiuterius – su nuosavybine programine įranga, programa daro tai, ko nori, kad būtų padaryta jos savininkas ar autorius, o ne ko nori, kad būtų padaryta naudotojas. Laisva programinė įranga naudotojams suteikia laisvę vienam su kitu bendradarbiauti, būti garbingo gyvenimo lyderiais. Šios priežastys taikytinos mokykloms, kaip ir visiems kitiems. Tačiau, šio straipsnio tikslas yra pateikti papildomas priežastis, kurios taikytinos konkrečiai švietimui.

Laisva programinė įranga gali mokykloms sutaupyti pinigų, bet tai yra antrinė nauda. Sutaupyti yra įmanoma, nes laisva programinė įranga mokykloms, kaip ir kitiems naudotojams, suteikia laisvę kopijuoti ir išplatinti tokią programinę įrangą; mokyklinė sistema gali duoti kopiją kiekvienai mokyklai ir kiekviena mokykla gali programą įdiegti visuose savo kompiuteriuose, be jokio įsipareigojimo už tai sumokėti.

Ši nauda yra reikalinga, bet mes tvirtai atsisakome jai suteikti pirmumą, nes ji, palyginus su svarstomomis svarbiomis etinėmis problemomis, yra nereikšminga. Mokyklų perėjimas prie laisvos programinės įrangos yra daugiau nei būdas švietimą padaryti truputi „geresniu“: tai gero švietimo, vietoje blogo švietimo, turėjimo reikalas. Taigi, apsvarstykime gilesnes problemas.

Mokyklos turi socialinę užduotį: mokinius^a mokyti būti stiprios, gabios, nepriklausomos, bendradarbiaujančios ir laisvos visuomenės piliečiais. Jos turėtų skatinti laisvos programinės įrangos naudojimą taip, kaip jos palaiko išsaugojimą ir balsavimą. Mokinius mokant laisvos programinės įrangos, jos gali išleisti piliečius pasiruošusius gyventi laisvoje skaitmeninėje visuomenėje. Tai, visuomenei kaip visumai, padės išvengti didelių korporacijų dominavimo.

Priešingai, mokyti nelaisvos programos yra priklausomumo sukėlimas, o tai prieštarauja mokyklų socialinei užduočiai. Mokyklos šito turėtų niekada nedaryti.

Kodėl, vis dėlto, kai kurie nuosavybinės programinės įrangos autoriai mokykloms siūlo nemokamas savo nelaisvų programų kopijas(1)? Todėl, kad jie nori tas mokyklas panaudoti priklausomumo nuo jų produktų sukėlimui, kaip tabako kompanijos mokyklų vaikams nemokamai dalinančios cigaretes(2). Jie šiems mokiniams, kai jie bus įgiję išsilavinimą, nei kompanijoms, kuriose jie dirbs, nemokamų kopijų neduos. Kai tapsite priklausomais, tikimasi, kad susimokėsite ir atnaujinimai ateityje gali būti brangūs.

Laisva programinė įranga mokiniams leidžia išmokti kaip programinė įranga veikia. Kai kurie mokiniai, įgimti programuotojai, užaugę iki paauglystės trokšta išmokti viską, ką galima apie savo kompiuterį ir jo programinę įrangą. Jie uoliai smalsūs skaityti programų, kurias jie naudoja kiekvieną dieną, šaltinio kodą.

Nuosavybinė programinė įranga atmeta jų troškulį žinioms: ji sako „Žinios, kurių jūs norite, yra paslaptis – mokymasis yra draudžiamas!“ Nuosavybinė programinė įranga yra švietimo dvasios priešas, taigi, ji mokykloje neturėtų būti toleruojama, išskyrus kaip atvirkštinės inžinerijos objektas.

Laisva programinė įranga visus skatina mokytis. Laisvos programinės įrangos bendruomenė atmeta „technologijos kunigystę“, kuri bendrą publiką laiko abejingą tam, kaip veikia technologijos; mes skatiname bet kokio amžiaus ir padėties mokinius skaityti šaltinio kodą ir išmokti tiek daug, kiek tik jie nori sužinoti.

Mokyklos, kuriose naudojama laisva programinė įranga, įgalins gabius programavimo mokinius tobulėti. Kaip įgimti programuotojai išmoksta būti gerais programuotojais? Jie turi skaityti ir suprasti tikras programas, kurias žmonės tikrai naudoja. Jūs išmokstate rašyti gerą, aiškų kodą daug kodo skaitydami ir daug kodo rašydami. Tik laisva programinė įranga šitai leidžia.

Kaip jums išmokti rašyti kodą didelėms programoms? Jūs tai padarote rašydami daug pakeitimų egzistuojančioms didelėms programoms. Laisva programinė įranga jums leidžia tai padaryti; nuosavybinė programinė įranga tai draudžia. Bet kuri mokykla savo mokiniams gali pasiūlyti galimybę tapti programavimo amato meistru, bet tiktai jei ji yra laisvos programinės įrangos mokykla.

Giliausia priežastis mokyklose naudoti laisvą programinę įrangą yra moralinis švietimas. Mes tikimės, kad mokyklos mokinius mokys pagrindinių faktų ir naudingų įgūdžių, bet tai tik dalis jų darbo. Pats svarbiausias mokyklų uždavinys yra mokyti gero pilietiškumo, įskaitant įprotį padėti kitiems. Kompiuterijos srityje, tai reiškia žmones mokyti dalintis programine įranga. Mokyklos, pradedant darželiais, savo mokiniams turėtų sakyti: „Jei jūs į mokyklą atsinešate programinę įrangą, jūs ja turite pasidalinti su kitais mokiniais. Jūs turite klasei parodyti šaltinio kodą, jei kas nors nori išmokti. Todėl, į klasę nelaisvos programinės įrangos atsinešimas yra neleidžiamas, nebent ji yra skirta atvirkštinės-inžinerijos darbui.“

Žinoma, mokykla turi pati praktikuoti tai, ko ji moko: ji į klasę turėtų atnešti tik laisvą programinę įrangą (išskyrus objektus atvirkštinei-inžinerijai) ir dalintis kopijomis, įskaitant šaltinio kodą, su mokiniais, kad šie galėtų ją kopijuoti, parsinešti ją namo ir toliau ją išplatinti.

Mokinių mokymas naudoti laisvą programinę įrangą ir dalyvauti laisvos programinės įrangos bendruomenėje yra praktinė pilietiškumo pamoka. Ji taip pat mokinius moko pavyzdį imti iš valstybės tarnybos, o ne pramonės magnatų. Visų lygmenų mokyklos turėtų naudoti laisvą programinę įrangą.

Jei jūs su mokykla turite reikalų – jei esate mokinys, mokytojas, darbuotojas, administratorius, rėmėjas ar tėvas – tai jūsų atsakomybė mokyklą agituoti migruoti prie laisvos programinės įrangos. Jei privatus prašymas tikslo nepasiekia, iškelkite šią problemą tose bendruomenėse viešai; tai būdas daugiau žmonių sužinoti apie problemą ir surasti sąjungininkų agitacijai.

1. Įspėjimas: mokykla, kuri priima tokį pasiūlymą, gali atrasti, kad vėlesni atnaujinimai yra gana brangūs.
2. 2002 m., RJ Reynolds Tobacco Company gavo 15 mln. JAV dolerių baudą už nemokamų cigarečių pavyzdžių dalinimą renginiuose, kuriuose dalyvavo vaikai. Pamatykite http://www.bbc.co.uk/worldservice/sci_tech/features/health/tobaccotrial/usa.htm.