Linux ir GNU sistema

pagal Richard Stallman

Daug kompiuterio naudotojų leidžia modifikuotą GNU sistemos versiją kiekvieną dieną, šito nesuvokdami. Dėl subtilaus įvykių susiklostymo, GNU versija, kuri šiandien yra plačiai naudojama, dažnai yra vadinama „Linux“ ir daug jos naudotojų nežino, kad ji iš esmės yra GNU sistema, GNU projekto išvystyta.

Iš tikrųjų ten yra Linux ir šitie žmonės jį naudoja, bet jis yra tik jų naudojamos sistemos dalis. Linux yra branduolys: tos sistemos programa, kuri skirsto mašinos resursus kitoms programoms, kurias jūs leidžiate. Branduolys yra esminė operacinės sistemos dalis, bet vienas pats nenaudingas; jis gali funkcionuoti tik išbaigtos operacinės sistemos kontekste. Linux įprastai yra naudojamas kartu su GNU operacine sistema: visa ši sistema iš esmės yra GNU su pridėtu Linux arba GNU/Linux. Visos taip vadinamos „Linux“ distribucijos iš tikrųjų yra GNU/Linux distribucijos.

Daug naudotojų nesupranta skirtumo tarp branduolio, kuris yra Linux, ir tos visos sistemos, kurią jie irgi vadina „Linux“. Dviprasmiškas šio pavadinimo naudojimas žmonėms suprasti nepadeda. Šie naudotojai dažnai galvoja, kad Linus Torvalds, su trupučiu pagalbos, 1991 m. išvystė tą visą operacinę sistemą.

Programuotojai bendrai žino, kad Linux yra branduolys. Bet kadangi jie bendrai girdėjo tą visą sistemą taip pat vadinant „Linux“, jie dažnai įsivaizduoja istoriją, kuri pateisintų tos visos sistemos vadinimą pagal tą branduolį. Pavyzdžiui, daugelis tiki, kad kai Linus Torvalds pabaigė rašyti Linux, branduolį, jo naudotojai jam aplinkui ieškojo kitos laisvos programinės įrangos ir surado, kad (be jokios konkrečios priežasties) beveik viskas būtina padaryti panašią į Unix sistemą jau buvo prieinama.

Ką jie surado nebuvo atsitiktinumas – tai buvo nevisai išbaigta GNU sistema. Prieinama laisva programinė įranga susidėjo į išbaigtą sistemą, nes GNU projektas dirbo nuo 1984 m. jos padarymui. GNU manifeste mes užsibrėžėme tikslą išvystyti laisvą, panašią į Unix sistemą, pavadintą GNU. GNU projekto Pradinis paskelbimas taip pat apibrėžia kai kuriuos pradinius planus GNU sistemai. Kai Linux buvo pradėtas, GNU buvo beveik užbaigta.

Dauguma laisvos programinės įrangos projektų turi tikslą išvystyti konkrečią programą konkrečiam darbui. Pavyzdžiui, Linus Torvalds užsibrėžė parašyti panašų į Unix branduolį (Linux); Donald Knuth užsibrėžė parašyti teksto formuotoją (TeX); Bob Scheifler užsibrėžė išvystyti lango sistemą (X Window System). Natūralu tokio tipo projekto prisidėjimą matuoti specifinėmis programomis, kurios atkeliavo iš to projekto.

Jei mes pabandytume išmatuoti GNU projekto prisidėjimą šiuo būdu, kokią išvadą mes padarytume? Vieni CD-ROM pardavėjai išsiaiškino, kad jų „Linux distribucijoje“ GNU programinė įranga buvo didžiausias vienas kontingentas, apie 28 % nuo viso šaltinio kodo, ir į tai įėjo kai kurie esminiai, svarbiausi komponentai, be kurių negalėtų būti sistemos. Pats Linux buvo apie 3 %. (Tos proporcijos 2008 m. yra panašios: „pagrindinėje“ gNewSense saugykloje, Linux yra 1,5 % ir GNU paketai yra 15 %.) Taigi, jei jūs ruoštumėtės parinkti pavadinimą sistemai, remdamiesi tuo, kas toje sistemoje parašė programas, pats tinkamiausias, vienintelis pasirinkimas būtų „GNU“.

Bet tai nėra išsamiausias būdas apsvarstyti šį klausimą. GNU projektas nebuvo, nėra, projektas išvystyti konkrečius programinės įrangos paketus. Jis nebuvo projektas išvystyti C kompiliatorių, nors mes tai padarėme. Jis nebuvo projektas išvystyti teksto redaktorių, nors mes vieną išvystėme. GNU projektas užsibrėžė išvystyti išbaigtą, laisvą, panašią į Unix sistemą: GNU.

Daug žmonių padarė svarbių prisidėjimų prie laisvos programinės įrangos toje sistemoje ir jie visi nusipelnė paminėjimo už jų programinę įrangą. Bet jos buvimo integruota sistema – o ne tik naudingų programų rinkiniu – priežastis yra ta, kad GNU projektas užsibrėžė ją tokia padaryti. Mes padarėme reikalingų laisvai sistemai padaryti išbaigta programų sąrašą ir mes sistemiškai suradome, parašėme arba suradome žmones parašyti viską iš to sąrašo. Mes parašėme esminius, bet nesmagius(1) komponentus, nes jūs negalite turėti sistemą be jų. Kai kurie mūsų sistemos komponentai, programavimo įrankiai, patys tapo populiariais tarp programuotojų, bet mes parašėme daug komponentų, kurie nėra įrankiai(2). Mes net išvystėme šachmatų žaidimą – GNU šachmatai, nes išbaigtai sistemai žaidimų reikia irgi.

1990–2000 m. laikotarpio pradžioje mes surinkome tą visą sistemą išskyrus branduolį. Mes taip pat pradėjome branduolį – GNU Hurd, kuris leidžiamas Mach viršuje. Šio branduolio vystymas buvo gerokai sunkesnis, nei mes tikėjomės; GNU Hurd pradėjo dirbti patikimai 2001 m., bet bendrai jis yra dar toli iki buvimo paruoštu žmonėms naudoti.

Laimei, mums nereikėjo laukti Hurd, dėl Linux. Kai Torvalds išlaisvino Linux 1992 m., jis užpildė paskutinę didelę GNU sistemos spragą. Žmonės tada galėjo apjungti Linux su GNU sistema išbaigtos laisvos sistemos – GNU sistemos versijos, kuri taip pat turėjo Linux, padarymui. Kitais žodžiais, GNU/Linux sistema.

Jų padarymas veikti gerai kartu nebuvo lengvas darbas. Kai kuriuos GNU komponentus(3) reikėjo reikšmingai pakeisti veikimui su Linux. Išbaigtos sistemos integravimas distribucija, kuri veiktų „išėmus iš dėžės“ buvo didelis darbas, irgi. Jam reikėjo nagrinėti problemą kaip tą sistemą įdiegti ir įkrauti – problema, kurios mes nesprendėme, nes mes dar nepasiekėme to taško. Todėl, žmonės, kurie išvystė įvairias sistemos distribucijas atliko daug esminio darbo. Bet tai buvo darbas, kurį, natūraliai, kažkas tikrai būtų atlikęs.

GNU projektas palaiko GNU/Linux sistemas, taipogi tą GNU sistemą. FSF finansavo su Linux susietų GNU C bibliotekos plėtinių perrašymą taip, kad dabar jie yra gerai integruoti ir naujausios GNU/Linux sistemos naudoja einamąjį bibliotekos išleidimą be jokių pakeitimų. FSF taip pat finansavo ankstyvą Debian GNU/Linux vystymo stadiją.

Šiandien yra daug skirtingų GNU/Linux sistemos variantų (dažnai vadinamų „distribucijomis“¹). Dauguma jų įtraukia nelaisvą programinę įrangą – jų autoriai laikosi filosofijos siejamos su Linux, bet ne tos su GNU. Bet taip pat yra visiškai laisvos GNU/Linux distribucijos. FSF palaiko gNewSense kompiuterinius įrenginius.

Laisvos GNU/Linux distribucijos padarymas nėra tik įvairių, nelaisvų programų pašalinimo reikalas. Šiomis dienomis, įprasta Linux versija turi nelaisvas programas irgi. Šias programas numatyta įkrauti į įvesties/išvesties įrenginius kai sistema startuoja ir jos yra įtrauktos kaip ilgos skaičių sekos, Linux „šaltinio kode“. Todėl, laisvų GNU/Linux distribucijų palaikymas dabar apima laisvos Linux versijos palaikymą irgi.

Ar jūs naudojate GNU/Linux, ar ne, prašome nepainiokite publikos naudodami pavadinimą „Linux“ dviprasmiškai. Linux yra branduolys, vienas iš esminių, svarbiausių tos sistemos komponentų. Ta sistema kaip visuma iš esmės yra GNU sistema, su pridėtu Linux. Kai jūs kalbate apie šią kombinaciją, prašome ją vadinkite „GNU/Linux“.

Jei jūs norite padaryti nuorodą apie „GNU/Linux“ tolimesniam nukreipimui, šis puslapis ir http://www.gnu.org/gnu/the-gnu-project.html yra geri pasirinkimai. Jei jūs minite Linux, tą branduolį, ir norite pridėti nuorodą tolimesniam nukreipimui, http://foldoc.org/linux yra geras URL naudoti.

Prierašai

Be GNU, vienas kitas projektas nepriklausomai pagamino laisvą, panašią į Unix operacinę sistemą. Ši sistema yra žinoma kaip BSD ir ji buvo išvystyta UC Berkeley. 1980–1990 m. laikotarpiu ji buvo nelaisva, bet tapo laisva 1990–2000 m. laikotarpio pradžioje. Laisva operacinė sistema, kuri egzistuoja šiandien(4) beveik užtikrintai yra arba GNU sistemos variantas, arba BSD sistemos tipas.

Žmonės kartais klausia ar BSD irgi yra GNU versija, kaip GNU/Linux. BSD autoriai buvo įkvėpti jų kodą padaryti laisva programine įranga pagal GNU projekto pavyzdį ir aiškūs GNU aktyvistų apeliavimai padėjo juos įtikinti, bet tas kodas mažai persidengė su GNU. BSD sistemos šiandien naudoja kai kurias GNU programas, lygiai kaip ir GNU sistema ir jos variantai naudoja kai kurias BSD programas; tačiau, kaip visumos, jos yra dvi skirtingos sistemos, kurios evoliucionavo atskirai. BSD autoriai neparašė branduolio ir nepridėjo jo prie GNU sistemos, ir pavadinimas, toks kaip GNU/BSD, šiai situacijai netiktų.(5)

Pastabos:

1. Į šiuos nesmagius, bet esminius komponentus įeina GNU surinkėjas (GAS) ir ryšių reguliavimo programa (GLD), abi dabar yra GNU Binutils paketo dalis, GNU tar ir daug kitų.
2. Pavyzdžiui, Bourne Again SHell (BASH), PostScript sąsaja Ghostscript ir GNU C biblioteka nėra programavimo įrankiai. Kaip nėra GNUCash, GNOME ir GNU Chess.
3. Pavyzdžiui, GNU C biblioteką.
4. Nuo tada, kada tai buvo parašyta, buvo išvystyta beveik visa laisva, panaši į Windows sistema, bet techniškai ji visiškai nėra panaši į GNU ar Unix, taigi, ji realiai nepaveikia šio klausimo. Dauguma Solaris branduolio buvo padaryta laisva, bet jei jūs norėtumėte iš to padaryti laisvą sistemą, be tų branduoliui trūkstamų dalių pakeitimo, jums taip pat reikėtų jį patalpinti į GNU arba BSD.
5. Kitą vertus, bėgant metams nuo šio straipsnio parašymo, GNU C Library buvo perkelta į keletą BSD branduolio versijų, kas padarė aiškiu GNU sistemos su tuo branduoliu apjungimą. Kaip ir su GNU/Linux, šitie iš tikro yra GNU variantai ir todėl yra vadinami, pavyzdžiui, priklausomai nuo sistemos branduolio, GNU/kFreeBSD ir GNU/kNetBSD. Paprasti naudotojai tipiniuose darbastaliuose sunkiai gali atskirti tarp GNU/Linux ir GNU/*BSD.