Šiame vertime gali nebūti pakeitimų, padarytų nuo 2016-03-26 ir esančių originale anglų kalba.
Jums reikėtų pažiūrėti tuos pakeitimus. Šio straipsnio vertimų palaikymo informaciją prašome pamatykite Vertimų PERSKAITYKITEMANE.
Paaiškinimas kodėl mes neparemiame kitų sistemų
This page is maintained by the Free Software Foundation's Licensing and Compliance Lab. You can support our efforts by making a donation to the FSF.
You can use our publications to understand how GNU licenses work or help you advocate for free software, but they are not legal advice. The FSF cannot give legal advice. Legal advice is personalized advice from a lawyer who has agreed to work for you. Our answers address general questions and may not apply in your specific legal situation.
Have a question not answered here? Check out some of our other licensing resources or contact the Compliance Lab at licensing@fsf.org.
Mūsų dažnai klausia kodėl neparemiame kokią nors konkrečią sistemą – įprastai kokią nors populiarią GNU/Linux distribuciją. Trumpas atsakymas į tą klausimą yra toks, kad ja nesilaikoma laisvos sistemos distribucijos gairių. Bet kadangi ne visada akivaizdu kaip konkrečiai sistemai nepavyksta laikytis tų gairių, šis sąrašas suteiks daugiau informacijos apie tam tikrų gerai žinomų nelaisvų sistemų distribucijų problemas.
Norėdami sužinoti daugiau apie GNU/Linux sistemas, kurias mes paremiame, pamatykite mūsų laisvų GNU/Linux distribucijų sąrašą.
Išskyrus kur paminėta, visoms šiame puslapyje išvardintoms distribucijoms nepavyksta laikytis gairių bent dvejais svarbiais būdais:
Jos neturi politikos įtraukti tik laisvą programinę įrangą ir pašalinti nelaisvą programinę įrangą jei ji atrandama. Dauguma iš jų visiškai neturi aiškios politikos dėl to, kokią programinę įrangą jie priima arba atmeta. Tos distribucijos, kurios turi politiką, deja, nėra pakankamai griežtos, kaip paaiškinta toliau.
Į branduolį, kurį jos platina (dauguma atvejų – Linux), įtraukti „blobs“: objektinio kodo gabaliukai, platinami be šaltinio, įprastai įmontuotoji programinė įranga kokio nors įrenginio veikimui.
Štai yra kai kurių populiarių nelaisvų GNU/Linux distribucijų sąrašas pagal abėcėlinę tvarką, kartu su glaustomis pastabomis apie tai, kaip jos pritrūksta. Mes nesiekiame išbaigtumo; kai sužinome apie kokias nors priežastis, dėl kurių nebegalime paremti tam tikros distribucijos, visų priežasčių mes nebeieškome.
Distribucija gali būti pakeista nuo paskutinio karto, kai mes apie ją atnaujinome informaciją; jei jūs manote, kad viena iš čia paminėtų problemų buvo pataisyta, prašome leiskite mums žinoti. Tačiau, distribuciją mes išstudijuosime ir paremsime tik tada, jei jos autoriai paprašys mūsų parėmimo.
Arch GNU/Linux
Arch turi dvi įprastas problemas: nėra aiškios politikos kokia programinė įranga gali būti įtraukta ir nelaisvi blobs yra pristatomi su jų branduoliu – Linux. Arch taip pat neturi politikos dėl nelaisvos programinės įrangos neplatinimo jų normaliais kanalais.
Canaima
Canaima GNU/Linux yra Venesuelos vyriausybės sukurta distribucija, siekiant platinti kompiuterius su GNU/Linux. Kol bendras planas yra pasigėrėtinas, Canaima yra brokuota įtraukiant nelaisvą programinę įrangą.
Jos pagrindiniame meniu yra parinktis „Įdiegti nelaisvą programinę įrangą“, kuri įdiegia visas nelaisvas tvarkykles (net tas, kurios nėra būtinos). Šioje distribucijoje taip pat pateikiami blobs branduoliui – Linux, ir kviečiama įdiegti nelaisvas aplikacijas, įskaitant Flash Player.
CentOS
Mums nėra žinomos kitos CentOS problemos, išskyrus tas dvi įprastas: nėra aiškios politikos dėl to, kokia programinė įranga gali būti įtraukta ir nelaisvi blobs yra pristatomi kartu su Linux – branduoliu. Žinoma, be nustatytos tvirtos politikos, gali būti įtraukta kita nelaisva programinė įranga, kurią mes praleidome.
Debian GNU/Linux
Debian socialinėje sutartyje įvardinamas tikslas padaryti Debian visiškai laisva programine įranga ir Debian skrupulingai laiko nelaisvą programinę įrangą už oficialios Debian sistemos. Tačiau, Debian taip pat pateikia nelaisvos programinės įrangos saugyklą. Pagal projektą, ši programinė įranga „nėra Debian sistemos dalis“, bet ta saugykla randasi daugumoje projekto pagrindinių serverių ir žmonės gali lengvai apie šiuos nelaisvus paketus sužinoti naršydami Debian internetinėje paketų duomenų bazėje.
Taip pat yra „contrib“ saugykla; jos paketai yra laisvi, bet kai kurie iš jų ten yra tik tam, kad įkrauti atskirai platinamas nuosavybines programas. Ir tai irgi nėra visiškai atskirta nuo pagrindinės Debian distribucijos.
Ankstesni Debian išleidimai turėdavo nelaisvus blobs kartu su Linux – branduoliu. Su Debian 6.0 išleidimu („squeeze“) 2011 m. vasarį, šie blobs buvo iškelti iš pagrindinės distribucijos į atskirus paketus nelaisvoje saugykloje. Tačiau, problema dalinai išlieka: įdiegimo programa kai kuriais atvejais rekomenduoja šiuos nelaisvos įmontuotosios programinės įrangos failus periferiniams mašinos įrenginiams.
Fedora
Fedora turi aiškią politiką apie tai, kas gali būti įtraukta į šią distribuciją ir panašu, kad šito atidžiai laikomasi. Ši politika reikalauja, kad dauguma programinės įrangos ir visi šriftai būtų prieinami pagal laisvą licenciją, bet padaro išimtį tam tikrų tipų nelaisvai įmontuotajai programinei įrangai. Nelaimei, sprendimas per politiką leisti tą įmontuotąją programinę įrangą neleidžia Fedora atitikti laisvos sistemos distribucijos gairių.
Gentoo GNU/Linux
Į Gentoo, per jos pagrindinę paketų sistemą, įtraukti eilės nelaisvų programų įdiegimo receptai.
Mandriva GNU/Linux
Mandriva turi įvardintą politiką apie tai, kas gali būti įtraukta į pagrindinę sistemą. Ji yra paremta Fedora, o tai reiškia, kad ir ja leidžiama įtraukti tam tikrų tipų nelaisvą įmontuotąją programinę įrangą. Priedo, ja leidžiama įtraukti programinę įrangą, išleistą pagal originalią Artistinę licenciją, nors ji yra nelaisva licencija.
Mandriva taip pat pateikia nelaisvą programinę įrangą per dedikuotas saugyklas.
Mint GNU/Linux
Mint neturi politikos dėl nelaisvos programinės įrangos neįtraukimo, ji įtraukia nelaisvus dvejetainius blobs per tvarkykles, komplektuojamas kartu su branduoliu, ir ji į savo saugyklas įtraukia nelaisvas programas. Ji net įtraukia nuosavybinę kodavimo ir dekodavimo programinę įrangą.
openSUSE
openSUSE siūlo nelaisvos programinės įrangos saugyklą. Tai yra tas atvejis, kai „atviras“ yra silpnesnis už „laisva“.
Red Hat GNU/Linux
Red Hat įmonėms skirta distribucija pagrinde laikosi tos pačios licencijavimo politikos, kaip ir Fedora, su viena išimtimi. Todėl, mes jos neparemiame dėl tų pačių priežasčių. Papildomai prie anų, Red Hat neturi politikos prieš nelaisvos programinės įrangos šiai sistemai prieinamumo per papildomus platinimo kanalus sukūrimą.
Slackware
Slackware turi dvi įprastas problemas: nėra aiškios politikos apie tai, kokia programinė įranga gali būti įtraukta ir nelaisvi blobs yra įtraukti į Linux – branduolį. Ji taip pat pristatoma su nelaisva paveikslų peržiūrėjimo programa xv. Žinoma, be tvirtos politikos prieš tokias, bet kuriuo metu gali patekti daugiau nelaisvų programų. Yra Slackware esančios nelaisvos programinės įrangos neoficialus sąrašas.
SteamOS
SteamOS, GNU/Linux versija, kurią platins Valve. Ji turi nuosavybinę programinę įrangą, įskaitant Steam client ir nuosavybines tvarkykles. Steam naudoja Skaitmeninių suvaržymų valdymą (DRM), kad apribotų jos platinamą programinę įrangą, taipogi nuosavybinę programinę įrangą, kurią ji reklamuoja per Steam parduotuvę.
SUSE GNU/Linux Enterprise
Prie tų dviejų įprastų problemų, keletas nelaisvų programinės įrangos programų yra prieinamos parsisiuntimui iš SUSE oficialios FTP svetainės.
Tails
Tails naudoja bazinę Linux versiją, kurioje yra nelaisvos įmontuotosios programinės įrangos blobs.
Ubuntu GNU/Linux
Ubuntu pateikia konkrečias nelaisvos programinės įrangos saugyklas ir Canonical, kai kuriais savo platinimo kanalais, išskirtinai skatina ir rekomenduoja nelaisvą programinę įrangą, po Ubuntu vardu. Ubuntu siūlo parinktį įdiegti tik laisvus paketus, kas reiškia, kad ji taip pat siūlo parinktį įdiegti nelaisvus paketus irgi. Papildomai, Linux – branduolio, versija, įtraukta į Ubuntu, turi įmontuotosios programinės įrangos blobs.
„Ubuntu Software Center“ pateikia sąrašą nuosavybinių programų ir laisvų programų, sumaišytų vienoje krūvoje. Sunku pasakyti, kurios yra laisvos, kadangi nuosavybinės programos, skirtos parsisiuntimui už dyką, yra pažymėtos kaip „laisvos“.
Nuo 2012 m. spalio, Ubuntu siunčia asmeninius duomenis apie naudotojų paieškas į Canonical priklausantį serverį, kuris atgal siunčia reklamas pirkti daiktų iš Amazon. Tai, tiesą sakant, nepaveikia to ar Ubuntu yra laisva programinė įranga, bet tai yra naudotojų privatumo pažeidimas. Tai taip pat skatina pirkti iš Amazon, kompanijos asocijuotos su DRM, kaip ir darbuotojų, autorių ir leidėjų išnaudojimu.
Ši reklaminė programinė įranga yra vienas iš tų retų atvejų, kai laisvos programinės įrangos autorius užsispyrusiai laiko savo laisvos programos versijoje žalingą ypatybę.
Ubuntu panašu, kad leidžia komercinį tikslių kopijų su prekės ženklais išplatinimą; tų prekės ženklų pašalinimo yra reikalaujama tik iš modifikuotų versijų. Tai yra priimtina politika prekės ženklų atžvilgiu. Tame pačiame puslapyje, šiek tiek žemiau, yra dviprasmiškas ir grėsmingas pareiškimas apie „Ubuntu patentus“, nepakankamai detaliai, kad atskleisti ar tai prilygsta agresijai, ar ne.
Tas puslapis skleidžia sąmyšį naudodamas klaidinantį terminą „intelektinė nuosavybė“, kuriuo daroma klaidinga prielaida, kad prekės ženklo įstatymas ir patento įstatymas, ir keletas kitų įstatymų priklauso vieninteliam koncepciniam šablonui. To termino naudojimas, be jokių išimčių, yra žalingas, taigi, po užuominos kam nors kitam, panaudojusiam šį terminą, mes turėtume visada jį atmesti. Tačiau, tai nėra svari Ubuntu, kaip GNU/Linux distribucijos, problema.
Kai kurios kitos distribucijos
Toliau mes aptariame kai kurias gerai žinomas arba reikšmingas ne GNU/Linux sistemų distribucijas, kurios nėra kvalifikuojamos laisvomis.
BSD sistemos
FreeBSD, NetBSD ir OpenBSD – visos į jų prievadų sistemas įtraukia instrukcijas kaip gauti nelaisvas programas. Papildomai, jų branduoliai turi nelaisvos įmontuotosios programinės įrangos blobs.
Nelaisvos įmontuotosios programinės įrangos programos naudojamos kartu su Linux – branduoliu, vadinamos „blobs“ ir taip mes šį terminą ir naudojame. BSD kalbos manieroje, terminas „blob“ reiškia kai ką kitą: nelaisvą tvarkyklę. OpenBSD, ir galbūt kitos BSD distribucijos (BSD autorių vadinamos „projektais“), turi politiką neįtraukti anų. Tai teisinga politika, kiek tai liečia tvarkykles; bet kai autoriai sako, kad šios distribucijos „neturi blobs“, tai sukelia nesusipratimą. Jie kalba ne apie įmontuotosios programinės įrangos blobs.
Nei viena BSD distribucija neturi politikos prieš nuosavybinę tik dvejetainę įmontuotąją programinę įrangą, kuri gali būti įkrauta net laisvomis tvarkyklėmis.
Haiku
Į Haiku įtraukta kažkokia programinė įranga, kurios jums neleidžiama modifikuoti. Į ją taip pat įtraukti nelaisvos įmontuotosios programinės įrangos blobs.
Android
Android, leidžiama Google, turi daug nelaisvų dalių, kaip ir daug laisvų dalių. Daugumai laisvų dalių taikoma pastumdėlio licencija (ne copyleft), taigi, gamintojai, kurie produktą platina su Android, kartais tas dalis irgi padaro nelaisvas.
CyanogenMod
Ši modifikuota Android versija turi nelaisvų bibliotekų. Ji taip pat paaiškina kaip įdiegti nelaisvas aplikacijas, kurias Google platina kartu su Android.
ReactOS
ReactOS skirta būti laisvu, dvejetaine forma suderinamu Windows pakaitalu. Galimybės žmonėms tęsti nuosavybinės programinės įrangos ir tvarkyklių, skirtų Windows, naudojimą sukūrimas yra vienas iš šio projekto pateiktų tikslų.